Vėžio gydymas: kaip veikia radioterapija?

Šiame straipsnyje pateikiama visa reikiama informacija apie radioterapiją – metodą, naudojamą gydyti vėžiu sergančius žmones.

Trumpai apie radioterapiją

Radioterapija – tai gydymo metodas, pasitelkiant aukštos energijos spinduliuotę (radiaciją).
Į beveik 50% vėžiu sergančių pacientų gydymo planą įtrauktas radioterapijos
Radioterapija taip pat naudojama gydyti žmones, turinčius nevėžinių auglių, sergančius įvairiomis kraujo ligomis, turinčius skydliaukės sutrikimų.

Radioterapijos naudojimo priežastis

Radioterapija gali būti naudojama gydant vėžinius susirgimus kaip viena terapija, arba ją sujungiant su chemoterapija (chemoradioterapija).
Žmonėms, sergantiems nepagydomomis vėžio formomis, radioterapija labai veiksminga kontroliuojant ligos simptomus, pvz: skausmą. Toks gydymas vadinamas lengvinančiu ir trunka nuo vienos iki kelių dienų.
Radioterapija taip pat yra naudojama kaip priemonė sumažinti auglį prieš operaciją – taip jis daug lengviau pašalinamas, arba po operacijos – taip sunaikinami maži augliai per klaidą likę po operacijos.
Viso kūno švitinimas radioaktyviaisiais spinduliais yra radioterapijos tipas, naudojamas pacientams, kuriems reikalinga kaulų čiulpų ar kamieninių ląstelių transplantacija, sergantiems tam tikrais leukemijos tipais ar limfoma. Viso kūno švitinimas atliekamas kartu su chemoterapija, kurios metu sunaikinamos visos žmogaus kaulų čiulpų ląstelės. Tada persodinami nauji kaulų čiulpai arba kamieninės ląstelės, kurios gali būti paimtos iš to paties žmogaus ar ląstelių donoro.

Radioterapijos atlikimo būdas

Radioterapija gali būti atliekama dviem skirtingais būdais: kūno išorėje (išorinė radioterapija) ir kūno viduje (vidinė radioterapija).
Išorinėje radioterapijoje dažniausiai naudojama linijinis greitintuvas (Pav.1.), siunčiantis aukštos energijos spinduliuotės radiosignalus į pasirinktą kūno vietą, kurioje yra susiformavęs vėžys. Išorinė radioterapija yra visiškai neskausminga. Gydymas yra apibrėžtas, t. y. pacientas gydomas pagal sudarytą gydymo planą tam tikrą skaičių dienų ar savaičių.

Vidinėje radioterapijoje naudojamas nedidelė radioaktyvi medžiaga, įsodinama į žmogaus kūną šalia auglio ir laikoma tam tikrą nustatytą laiką, arba naudojamas tam tikras radioaktyvus skystis, kuris gali būti suleidžiamas arba prarijamas. Radioaktyvios medžiagos skleidžiama spinduliuotė yra neskausminga, tačiau jos implantavimas gali sukelti diskomfortą.
Kuri radioterapijos rūšis bus pasirinkta priklauso nuo gydymo trukmės, vėžio dydžio ir vietos žmogaus organizme.

Radioterapijos veikimo būdas

Radioterapijoje naudojama aukštos energijos spinduliuotė visam laikui pažeidžia vėžinių ląstelių DNR ir to pasekoje jos miršta.
Šalia vėžinių ląstelių nuo radiacijos nukenčia ir normalūs audiniai, tačiau dažniausiai jie sugeba atitaisyti padarytus DNR pažeidimus ir vėl normaliai funkcionuoti.

Šalutiniai poveikiai

Laikina DNR žala normaliuose audiniuose sukelia šalutinius poveikius, kurių dažniausias- ląstelės trumpalaikis gyvybingumas.
Dažni šalutiniai poveikiai yra skausminga oda, bendras nuovargis ir plaukų slinkimas. Šie požymiai paprastai dingsta praėjus keletui dienų ar savaičių po gydymo pabaigos.
Retais atvejais radioterapija gali sukelti ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, lytinių organų ar dubens srities gydymas gali sukelti visišką nevaisingumą.

Rezultatai, naudojant radioterapiją

Nepaisant šalutinio poveikio, radioterapija yra efektyvi, net į 4 iš 10 vėžio ydymo planų yra įtraukiamas radioterapijos naudojimas.
Radioterapijos naudojimas nesukelia staigaus vėžinių auglių mažėjimo ir norint, jog rezultatas būtų akivaizdus, reikia skirti laiko. Šis poveikis priklauso nuo vėžio tipo, kitų gydymo priemonių (pvz: chemoterapija arba operacija) ir kiek auglys yra išplitęs, kai pradedamas gydymas.

Šaltiniai:

Straipsnio autorius: Domantas ARMONAVIČIUS

Straipsnį redagavo: Klaudija DAUGĖLAITĖ

Pasidalinkite šiuo straipsniu