Gerosios bakterijos padės gydyti vėžį

Pirmąjį šių metų žurnalo „Science“ numerį (Vol 359, Issue 6371, 05 January 2018) puošia spalvinga Valerie Altounian iliustracija, kurioje į onkologinių ligų simbolinį ženklą – kaspiną – susivijusios įvairiaspalvės bakterijos. Taip labai simboliškai ir išskirtinai parodyta svarbiausių numerio straipsnių mintis – gerosios bakterijos, be viso gero, ką apie jas žinome, taip pat gali pasitarnauti ir gydant vėžį.

Tyrėjai iš Johns Hopkins Kimmel Cancer centro nustatė ryšį tarp kai kurių rūšių komensalinių žarnyno mikroorganizmų buvimo mikrobiomoje ir imunoterapijos efektyvumo. Jie tyrė naujos kartos imunoterapijos, vadinamos anti-PD-1 ir anti-PD-L1 imunoterapija, efektyvumą gydant melanomą bei epitelinius navikus.

PD-1 (programuotos ląstelių žūties baltymas 1 arba CD279) yra T ląstelių receptorinis baltymas, atsakingas už T ląstelių imuninę toleranciją ir apsaugą nuo autoimuninių susirgimų (stabdo T ląsteles, kad jos nepultų organizmo ląstelių). Baltymas jungiasi prie PD-L1 (programuotos ląstelių žūties baltymo 1 ligandas arba CD274), esančio ant kai kurių sveikų ir vėžinių ląstelių. Kai PD-1 prisijungia prie PD-L1, T ląstelės slopinamos, jos nekovoja prieš vėžines ląsteles, kurios tokiu būdu išvengia natūralios organizmo gynybinės sistemos.

Monokloniniai anti-PD-1 ir anti-PD-L1 antikūnai (mAbs) gali blokuoti minėtų baltymų susijungimą atitinkamai jungdamiesi prie jų. T ląstelės nebeidentifikuoja vėžinių ląstelių kaip savų ir ima su jomis kovoti. Ištirta, kad šie vaistai gali būti labai veiksmingi gydant melanomą, nesmulkialąstelinį plaučių, šlapimo pūslės vėžį, inkstų ląstelių karcinomą ir kt. Kai kurie šių imunoterapijos preparatų jau yra pasiekę paskutiniąsias klinikinių tyrimų stadijas.

Na o kuo gi čia dėtos gerosios žarnyno bakterijos? Mokslininkų komanda iš to paties Johns Hopkins Kimmel Cancer centro, ieškodama paaiškinimo, kodėl vieni pacientai su labai panašia diagnoze į gydymą reaguoja labai gerai, o kitų atsakas silpnas, atidžiau įsižiūrėjo į jų burną ir žarnyną. Jie paėmė burnos gleivių ir storosios žarnos turinio mėginius ir palygino gerąsias bakterijas tų pacientų, kuriems anti-PD-1 ir anti-PD-L1 antikūnai buvo labai efektyvūs, su tų pacientų, kuriems vaistai neveikė arba veikė silpniau. Burnos mikrobiomos skirtumai neparodė jokio patikimo ryšio su imunoterapijos efektyvumu. Tačiau pastebėta, jog visų labai gerai į gydymą reagavusių pacientų žarnynuose yra didelis kiekis Clostridiales/Ruminococcacea eilių bakterijų. Įvairūs tyrėjai iššskiria Bifidobacterium longum, Collinsella aerofaciens ir Enterococcus faecium. Šių bakterijų buvimas padidino T ląstelių infiltraciją į auglį, tuo pačiu ir spartų bei ilgalaikį navikinių ląstelių naikinamąjį efektą.

Bifidobacterium longum slopina kenksmingų bakterijų ir ligų sukėlėjų augimą, stiprina imuninę sistemą. Ji dažnai įeina tiek į maisto produktų, tiek į probiotikų sudėtį, naudojama gydant naujagimių nekrotinį kolitą, radiacijos sukeltą diarėją. Collinsella aerofaciens randama ne tik žarnyne, bet ir ant liežuvio. Ši rūšis gerai fermentuoja angliavandenius ir išskiria vandenilio dujas bei etanolį. Trūkstant šių bakterijų, dirgliosios žarnos sindromu sergančių pacientų būklė būna senkesnė. Enterococcus faecium yra natūraliai atspari antibiotikams, stabdo patogeninių mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi. Tačiau atsidūrusios „ne savo vietoje“ jos gali sukelti meningitą arba endokarditą.

 

Savo pastebėjimą mokslininkai patvirtino atlikdami eksperimentą su pelėmis. Po tris storosios žarnos turinio mėginius jie transplantavo laboratorinėms pelėms be mikrobiomos. Po 2 savaičių joms transplantuotos melanomos ląstelės. Pelėms, kurios gavo žarnyno bakterijų iš pacientų, kurie labai gerai reagavo į gydymą, augliai augo lėčiau, o anti-PD-1 antikūnai (nivolumabas, pembrolizumabas) gerokai sumažino jų dydį. Pelėms, kurios gavo žarnyno bakterijų iš pacientų, kuriems šis gydymas nebuvo veiksmingas (vyrauja Bacteroidales eilės bakterijos), anti-PD-1 antikūnai nedarė jokio poveikio auglių dydžiui.

 

 

Tai nėra vieninteliai tokio pobūdžio tyrimai. Manoma, jog skirtingi imunoterapijos taikiniai gali turėti skirtingą sau palankių žarnyno bakterijų sudėtį. Prancūzijos mokslininkai iškėlė hipotezę, jog Akkermansia muciniphila turi antinavikinį efektą nesmulkialąsteliniam plaučių, inkstų vėžiui, Hjustono tyrėjai susikoncentravo į Faecalibacterium ir Clostridiales bakterijas. Šis sąrašas, be abejonės, bus pildomas, tikimasi išsiaiškinti ir mechanizmą, kaip komensalinės bakterijos veikia imuninio atsako prieš vėžį kontrolę. Dar šiemet tikimasi pradėti klinikinį probiotikų taikymo vėžio imunoterapijoje tyrimą. Tačiau jau dabar gauti duomenys gali padėti prognozuoti, kuriems pacientams vėžio imunoterapija bus veiksmingiausia.

 

Straipsnio autorė: Milda Miškinienė

Šaltiniai:

http://science.sciencemag.org/content/359/6371/32

http://science.sciencemag.org/content/359/6371/97

http://science.sciencemag.org/content/359/6371/91

Pasidalinkite šiuo straipsniu

One thought on “Gerosios bakterijos padės gydyti vėžį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *