HLA – kas tai?

Žmogaus leukoctų antigenai (HLA) – tai baltymai, kurie randami mūsų organizme, prikibę ant ląstelių paviršiaus. Juos pirmą kartą 1958 metais aprašė Žanas Dosė (Jean Dausset). Mūsų imuninė sistema naudoja šiuos baltymus atpažinti, kurios ląstelės priklauso mūsų kūnui, o kurios ne. HLA tyrimas yra naudojamas nustatyti paciento – donoro atitikimą organų, audinių transplantacijoje. Žmogaus organizmo imuninė sistema suprogramuota pulti nepažįstamas ląsteles. Todėl transplantacijoje, donoro-recipiento atitikimas, yra labai svarbus. Kuo panašesnės donoro ląstelės į paciento, tuo rizika, kad paciento imuninės sistemos ląstelės atakuos transplantuotas ląsteles arba donoro transplantuotos ląstelės atakuos paciento ląsteles po transplantacijos, yra mažesnė. Tyrimo metu, nustatantomas HLA tipas (klasė), pagal kurį atliekamas vertinimas alogeninės transplantacijos atveju.

Human organ transplant

HLA antigenus koduojantys genų lokusai yra 6 žmogaus chromosomoje. Iš viso yra 4 lokusai, kurie žymimi raidėmis: A, B, C, D. Šie lokusai, pagal antigenų stiprumą (dažnumą), skirstomi į dvi klases. Būtent šios klasės ir nustatomos transplantacijos metu. Stiprūs lokusai laikomi A, B ir D, būtent jie yra svarbūs audinių suderinamumui, kadangi koduoja antigenus, kurie turi sutapti 100%. Kiekvienas žmogus paveldi pusę HLA markerių iš savo tėčio, kitą pusę – iš mamos (pav. žemiau). Taigi broliai ir seserys, turintys tuos pačius tėvus turi 25% tikimybę būti tinkamu donoru. Bet statistika kitokia – apie 70% pacientų, kuriems reikalinga transplantacija, neranda tinkamo donoro iš savo šeimos narių.

HLAfamily

Esant suaugusio žmogaus alogeninei kaulų čiulpų transplantacijai, audinių suderinamumas turi būti mažiausiai 6/8 (žr. pav. žemiau), tuo tarpu transplantuojant virkštelės kraują, tokio didelio suderinamumo nereikalaujama, kadangi jaunesnės kamieninės ląstelės neturi tiek daug antigenų. Šiuo atveju reikalingas atitikimas yra 4/6 (A, B, D).

hla_matching

Žmogaus leukocitų antigenų nustatymas laboratorijoje vadinamas HLA tipavimu. Jis atliekamas trimis tyrimo metodais – serologiniu ir molekuliniu arba, naujausiu ir pažangiausiu – sekvenuojamas 6 chromosomos lokusas, koduojantis HLA antigenus. 2013 m. paskelbta, jog Austrijoje įsikūrusi laboratorija pirmoji Europoje gavo akreditaciją iš Europos imungenetikos asociacijos naudoti HLA testavimą remiantis naujos kartos sekvenavimo sistema Roche’s GS Junior. Tuo tarpu serologiniams bei molekuliams metodams atlikti reikia daug daugiau laiko bei gauti rezultatai nėra visiškai tikslūs.

HLA tipavimas yra svarbus, nes pagerina sėkmingos transplantacijos galimybes, skatina prigijimą, bei sumažina riziką potransplantacinei komplikacijai, “transplantanto prieš šeimininką” ligai.

Straipsnio autorė: Agnė Fedaravičiūtė 

Pasidalinkite šiuo straipsniu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *