Pasteras: nuo dailės iki mikrobiologijos (I DALIS)
Vyno daktaras. Taip keistai Luji Pasterą pavadino jo gimtojo miestelio gyventojai, kuomet mokslininkas atvyko paaiškinti jiems pasterizacijos naudos vyno gamyboje. Tuo laikotarpiu tikslieji mokslai dar tik žengė pirmuosius žingsnius, todėl didžiajai visuomenės daliai mokslininkas nedaug kuo tesiskyrė nuo burtininko. Pasterui pasisekė dėl to, jog dauguma jo sugalvotų naujovių buvo lengvai pritaikomos pramonėje. Kita vertus, buvo laikas, kuomet Pasteras vadintas žudiku ir nuodytoju. Bet apie viską nuo pradžių.
Pasteras gimė 1822 metais Prancūzijoje, Dolio miestelyje. Po kelerių metų šeima persikrautė į Arbua miestą. Iki 14 metų Pasteras nepasižymėjo jokiais gabumais, išskyrus vieną – piešimą. Iš pradžių piešdavo namuose kabančių paveikslų kopijas, o vėliau – portretus. Pastero draugai jį pravardžiuodavo dailininku. Menininko ateitį jam pranašavo ir šeimos nariai. Tik tėvas buvo susirūpinęs, kad sūnus nelinkęs į mokslus.
Tačiau staiga atsitiko keistas dalykas. Pasteras neįtikėtinai stipriai pamilo knygas. Niekas ir dabar nežino tikrosios dingsties, paskatinusios Luji piešimą atidėti į šalį. Pasteras pralenkė savo bendraamžius, stebindamas mokyklos mokytojus. Vieną vakarą Pasterų namuose apsilankė Arbua koledžo direktorius ir paskatino senąjį Pasterą ruošti sūnų aukštajam mokslui.
1838 metais šešiolikmetis Luji išvyksta į Paryžių, kur turės išlaikyti egzaminus licėjuje, tam kad vėliau turėtų teisę stoti į Paryžiaus aukštąją pedagoginę mokyklą. Deja, jau po mėnesio senasis Pasteras, sunerimęs dėl itin liūdnų sūnaus laiškų, nuvyksta į Paryžių ir parsiveža jį atgal į Arbua. Tačiau Pasteras tęsia mokslus arčiau namų esančiame mieste ir įgyja humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį. Dar po kelerių metų baigia matematikos bakalauro studijas.
Galiausiai po keturių metų Pasteras vėl iškeliauja į Paryžių, jau atsiveždamas susidomėjimą chemija. Pavykus įstoti į Paryžiaus aukštąją pedagoginę mokyklą, iš karto įsiprašė dirbti vienoje laboratorijoje pagalbininku. Pirmasis Pastero savarankiškai atliktas darbas – gryno fosforo išskyrimas iš sudegintų kaulų.
1847 metais apginamos dvi (chemijos ir fizikos) disertacijos. Visai netikėtai Pasteras perskaitė prieš kelerius metus parašytą mokslinį straipsnį, kuris jį labai sudomino. O publikacijoje buvo aptariama tokia problema. Yra vyno ir vynuogių rūgštys, kurios pasižymi identiškomis cheminėmis savybėmis, išskyrus vieną – vyno rūgšties tirpalas poliarizuotą šviesą kreipia į dešinę, o vynuogių rūgšties tirpalas yra optiškai neaktyvus. Kodėl taip yra, jeigu abiejų šių medžiagų kristalai yra identiški?
Šįkart pagelbėjo Pastero atidumas. Jis pastebėjo (ko nepadarė ankstesni mokslininkai), kad vyno rūgšties kristalai turi tam tikras pusbriaunes, kurios būdamos dešinėje pusėje poliarizuotą šviesą kreipia į dešinę. Taip pat Pasteras išsiaiškino, kad vynuogių rūgšties kristalai yra dviejų tipų – vieni pusbriaunes turi dešinėje, o kiti – kairėje pusėje, todėl vynuogių rūgšties tirpalas yra optiškai neaktyvus. Taigi, paaiškėjo, kad paslaptingoji vynuogių rūgštis yra ta pati vyno rūgštis, tik joje yra erdviniu požiūriu besiskiriantys du molekulių tipai. Šis darbas Pasterą išgarsino tarp chemikų.
Po kelerių metų Pasteras netikėtai buvo paskirtas fizikos profesoriumi Dižone. Sunkiausia buvo tai, kad jam reikėjo dėstyti studentams. Savo draugui laiške Pasteras skundėsi, kad ruošimasis paskaitoms atima visą jo laiką, kurį mieliau skirtų darbui laboratorijoje. Nors ir kaip ilgėjosi Paryžiaus, būtent Dižone Pasteras sutiko savo būsimąją žmoną Mariją. Jai pasipiršo po 15 dienų pažinties. Ir ne bet kaip pasipiršo, o raštu, kaip vieną iš svarbiausių dalykų nurodydamas savo pastarąją mokslinę publikaciją!
Kas Pasterą galiausiai atvedė prie mikroorganizmų? Skaitykite „Pasteras: nuo dailės iki mikrobiologijos (II Dalis)„.
Straipsnio autorius: Povilas Matulionis
