Marie Curie – žymiausia moteris mokslininkė

marie curie darbeMarie Curie (1867 m. – 1934 m.) – mokslininkė, labiausiai prisimenama už radžio ir polonio atradimą, lėmusį didelę revoliuciją kovoje su vėžiu. Ji tapo viena populiariausių to laikmečio mokslininkų.

Marie Curie, mergautine pavarde Sklodowska, gimė Varšuvoje, Lenkijoje 1867 m. lapkričio 7 dieną. Marie buvo jauniausia penkis vaikus auginančioje neturtingų mokytojų šeimoje. Kai mirė jos motina, o tėvas negalėjo toliau jos finansiškai išlaikyti, Marie tapo privačia namų mokytoja, skaitydavo ir studijuodavo laisvu laiku. Dėl pinigų stokos oficialus išsilavinimas jai buvo neprieinamas.

Kai 1891 metais sesuo pasiūlė apsistoti pas ją Paryžiuje, Marie nelaukdama sutiko ir pradėjo fizikos bei matematikos studijas Sorbonos universitete. Fizikos fakultete ji susipažino su Pierre Curie, dėstančiu mokslininku, kuris po ketverių metų tapo jos sutuoktiniu.

Marie ir Pierre kartu dirbo tyrinėdami nematomus spindulius, skleidžiamus urano. Tuo metu tai buvo naujas fenomenas, atrastas profesoriaus Henri Becquerel. Jo tyrimai parodė, kad šie spinduliai gali praeiti pro kietas medžiagas, rūką, fotografijos juostas ir priverčia orą įsielektrinti. Taip pat buvo panaudoti ir vokiečių mokslininko Roentgen darbai apie radioaktyvumą.

Marie pastebėjo, kad mineralo uranito, turinčio urano rūdų, pavyzdžiai buvo radioaktyvesni nei grynas uranas. Atlikusi daugiau eksperimentų, Marie įsitikino, kad uranite turi būti labai maži kiekiai nežinomos, itin radioaktyvios medžiagos. Nors kiti mokslininkai abejojo tokia prielaida, Marie su vyru dirbo toliau, stengdamiesi įrodyti naujo cheminio elemento egzistavimą. Tuometiniais analizinės chemijos metodais jie tyrė uranito miltelius, tirpdė juos rūgštyse ir pradėjo atskirinėti po elementą, kol, galiausiai, išskyrė 330 kartų radioaktyvesnius nei uranas miltelius. Šį naują cheminį elementą jie pavadino poloniu. Tirdami toliau, jie pastebėjo, kad po polonio ekstrakcijos likęs skystis vis dar yra itin radioaktyvus. Jie suprato, kad šiame minerale gali būti itin maži kiekiai dar vieno naujo elemento, kuris yra daug kartų radioaktyvesnis nei polonis.

Kadangi uranitas yra labai brangus mineralas, o Marie jo reikėjo labai didelių kiekių, ji susisiekė su fabriku Austrijoje. Šiame fabrike uranas buvo pašalinamas pramoniniams tikslams, o visa kita tebuvo tik atliekos. Marie nusipirko keletą tonų šio pigesnio pašalinio produkto. Dabar darbas vyko didesniu mastu nei anksčiau – po 20 kg mineralo buvo smulkinama iki miltelių, tirpinama, filtruojama, nusodinama, surenkama, vėl tirpinama, kristalizuojama ir dar kartą kristalizuojama. Darbas buvo sunkus ir pavojingas. Šiuo metu jie pradėjo prastai jaustis ir buvo fiziškai išsekę, kas dabar žinoma kaip prasta savijauta dėl radiacijos. Galiausiai, 1902 metais, Marie pagaliau išskyrė radį (kaip radžio chloridą).

Curie tyrimai buvo kertiniai, atrandant rentgeno spinduliuotę, plačiai naudojamą medicinoje diagnostikoje ir gydyme. 1903 metais Marie ir Pierre buvo apdovanoti Nobelio prizu fizikoje, o po aštuonerių metu antru Nobelio prizu chemijos srityje. Tais pačiais metais (1903 m.) Marie sėkmingai apsigynė daktaro laipsnį.

studying radiation
Marie Curie laboratorijoje Paryžiuje

Pirmo pasaulinio karo metu Marie Curie padėjo aprūpinti greitosios pagalbos automobilius rentgeno aparatais, kad būtų greičiau ir lengviau diagnozuojami sužeidimai karo lauke. Kartu su dukterimi Irene ji pati dirbo greitosios pagalbos automobiliuose bei vedė mokymus medicinos darbuotojams ir gydytojams, kaip naudotis rentgeno aparatais. Po karo Marie toliau dirbo mokslinį darbą, vadovavo laboratorijai ir dėstė universitete.

Nepaisant sėkmingos karjeros, Marie sulaukdavo nuolatinės opozicijos ir priešiškumo iš vyrų mokslininkų ir niekad negaudavo rimto finansinio atlygio už savo darbą. Per visą karjerą Marie Curie daug kartų tapo pirmąja moterimi mokslininke. Ji – pirma moteris, kuriai suteiktas Nobelio prizas, kartu ir pirmoji, kuri apdovanota juo dviejose skirtingose srityse. Marie išpopuliarėjo Prancūzijoje – tapo pirmąja moterimi dėstytoja Sorbono universitete bei daktaro laipsnį turinčia moterimi.

1920-ųjų pabaigoje Marie sveikata pradėjo stipriai prastėti. Ji mirė 1934 m. liepos 4 dieną nuo aplastinės anemijos, sukeltos ilgų darbo metų su radioaktyviomis medžiagomis.

Šaltiniai:

https://www.mariecurie.org.uk/who/our-history/marie-curie-the-scientist

http://www.bbc.co.uk/history/historic_figures/curie_marie.shtml

http://www.biography.com/people/marie-curie-9263538#final-days-and-legacy

Straipsnio autorė: Klaudija DAUGĖLAITĖ

Redagavo: Eglė DOVYDAITYTĖ

Pasidalinkite šiuo straipsniu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *