Prarasta atmintis gali būti atkurta: Nauja viltis sergantiems Alzhaimerio liga
Naujausi tyrimai parodė, jog mūsų atmintis gali būti atkurta. Ilgą laiką neuromokslininkai manė, jog jungtyse tarp dviejų neuronų vadinamose sinapsėse, buvo saugoma mūsų atmintis. Tačiau mokslininkų bandymai parodė priešingą versiją. Jei tai yra tiesa, vadinasi Alzheimeriu sergantys žmonės turi viltį susigrąžinti dingusią atmintį ankstyvosiose ligos stadijose.
Moksliniame puslapyje „eLife“ buvo paskelbta informacija apie tai, kaip tyrinėtojai kartu su UCLA ( University of California, Los Angels ) neurobiologijos profesoriumi David Glanzman, naudodami serotoniną stebėjo ryšio tarp neuronų sustiprėjimą. Neuronai paimti iš jūrinės sraigės, vardu Aplysia Californica. Ši sraigė turi palygintai panašią nervų sistemą, lyginant su žmogaus smegenimis. Ji turi 20,000 tūkstančių neuronų, kurie leidžia šiai sraigei būti itin puikiu mokslinių bandymų objektu neuromokslų srityje.
Kol buvo tiriamas serotonino ir proteinų poveikis, kuriant atmintį, mokslininkai nustatė, kad ilgalaikė atmintis turi galimybę būti atkurtai tol, kol neuronai yra gyvi. Taip pat tyrėjai iš UCLA išsiaiškino, jog ilgalaikė atmintis yra formuojama proteinų, kurie sukuria naujas sinapses. Tai reiškia, kad jei sinapsės yra sunaikinamos arba miršta ( taip nutinka sergant Alzhaimerio liga ) yra galimybė su atmintimi susijusiomis sinapsėmis būti atkurtomis.
Buvo atliktas tyrimas, kurio metu mokslininkai treniravo sraiges apsaugoti save, kai kelias dienas būdavo veikiamos švelnaus elektros šoko. Tokiu būdu buvo siekiama, kad sraigės įgytų prisiminimą, kaip apsisaugoti padedančią reakciją, kuriai net ir nesuveikus per pirmąjį bandymą, po nuolatinių elektros šokų serijos, sraigėms pavykdavo panaudoti savo reakciją, parodydamos, jog formuojasi ilgalaikė atmintis. Remiantis pradiniais neuromokslų duomenimis, sraigės neturėtų turėti jokios apsauginės reakcijos, nes sinapsė turėjo būti vienintelis atminties šaltinis. Tačiau dar prieš atliekant bandymą su elektriniu šoku, sraigių sinapsės buvo pažeistos. Jos buvo paveiktos proteinų inhibitoriumi. Stebėtina, jog UCLA tyrimų rezultatai parodė, jog nors ir buvo pažeistos sinapsės, vis dar buvo likę atminties pėdsakų. Vadinasi, jei sraigės atsimena šį išorinį veiksmą, jų atmintis turi būti saugoma kažkur kitur, bet ne sinapsėse. Taip pat laboratoriniai tyrimai parodė, jog sraigės galėjo atkurti sinapsinę jungtį.
Žinoma, jog šios sraigės neturi didelių panašumų su žmogumi, tačiau kalbant apie procesus susijusius su atmintimi, galime tai pritaikyti ir žmogui. Tai reiškia, jog yra galimybė Alzhaimeriu sergantiems žmonėms pirmosiose ligos stadijose susigrąžinti savo atmintį.
„Tai įrodo, jog atmintis yra saugoma ne sinapsėse, o kažkur kitur. Mes manome, kad ji saugoma neuronų branduoliuose, nors to dar nepatvirtinome. Tol kol neuronai yra gyvi, atmintis vis dar bus ten, tai reiškia yra galimybė atkurti dalį prarastų prisiminimų ankstyvosiose Alzhaimerio ligos stadijose“ – teigė profesorius David Glanzman.
Šaltinis: Wolpert S. „Lost Memories Might Be Able to Be Restored, Researchers Report“ Neuroscience, 2014
Straipsnio autorė Aušra Balsytė
