Gliutenas pakerta ne tik virškinimo sistemą, bet ir smegenis
Verdu anądien makaronus vaikams ir galvoju – o gal visgi juos ne ant stalo, o į šiukšliadėžę. Juk ten tiek gliuteno! Gerai, kad rodos nei vienas mūsų šeimos narys nėra jam alergiškas. Tačiau net jei mums tai neaktualu, ne mažiau įdomu pasigilinti kas tas gliutenas ir kaip jis veikia. Juolab kad neperseniausiai išleistose publikacijose teigiama, kad jautrumas gliutenui gali būti ne tik pilve, bet ir galvoje.
Gliutenas (glitimas) – tai baltymų gliutenino ir gliadino mišinys, randamas javų endosperme. Jo gausu kviečiuose, miežiuose, rugiuose, nedideli kiekia randami ir avižose. Jis yra atsarginis baltymas, naudojamas sėklai dygstant (kaip kad krakmolas yra atsarginis angliavandenis). Tuo tarpu tešlai jis suteikia tamprumo, o kepiniams purumo.
Gliuteno turintys produktai sudaro 50% žmonių populiacijos suvartojamų kalorijų kiekio. Tačiau jam vienaip ar kitaip jautrių žmonių kiekis nuolatos didėja. Manoma, jog taip yra dėl mikrobiomos (žarnyno bakterijų) pokyčių ir technologinių procesų, kurie mūsų javus pakeitė ir be to, kad juose gliuteno kiekis, lyginant su ankščiau augintomis kultūromis, yra didenis, kitos grūduose esančios molekulės taip pat iššaukia jautrumą gliutenui.
Šiuo metu ligos, sukeliamos gliuteno, skiraimos į 3 pagrindines grupes: autoimuninės ligos (celiakija, herpetiforminis dermatitas, gliuteno ataksija), alerginiai susirgimai bei su celiakija nesusijes jautrumas gliutenui. Tačiau simptomų, kuriuos galima priskirti gliuteno netoleravimui, sąrašas labai platus: virškinimo problemos, geležies trūkumas, nepaaiškinamas galvos skausmas, kaulų retėjimas (osteoporozė), neaiškios kilmės nevaisingumas ar persileidimai, skydliaukės sutrikimai, diabetas, nuovargis, imuniteto nusilpimas, įvairūs skausmai, pablogėjusi atmintis, negalėjimas susikaupti, egzema ir t.t.
Bene rimčiausia gliuteno netoleravimo reakija yra celiakija, kuria serga 1% žmonijos. Tai autoimuninė liga, kuria sergant imuninė sistema neadekvačiai reaguoja į gliutenino molekules. Todėl vartojant gliuteno turinčius produktus organime vyksta uždegimas, kraujyje didėja IgA prieš audinių transglutaminazę, nyksta žarnyno gaureliai ir žarnyno epitelio tarpląstelinės jungtys. Dėl to didėja žarnyno pralaidumas, į kraują paprastai absorbuojamas per mažas vitaminų ir mineralų kiekis, padažnėja anemijos, jaučiami pilvo skausmai ir t.t. Rizika sirgti celiakija susijusi su žmogaus leukocitų antigenus (HLA) koduojančiais genais HLA-DQA1 ir HLA-DQB1. Nors beveik visi sergantys turi tam tikrus šio geno variantus, apie 30% sveikos populiacijos tie patys variantai taip pat aptinkami. Todėl tikėtina, jog kiti geni ir aplinkos veiksniai taip pat turi įtakos šios ligos atsiradimui.
Netgi nesergant celiakija, alergija gliutenui ar su celiakija nesusijusiu jautrumu, gliutenas gali jums turėti nepageidaujamą poveikį. Viena grupė molekulių, susidarančių gliuteno virškinimo metu, vadinama egzorfinais. Šios molekulės panašios į morfiną ir jungiasi su opioidiniais receptoriais visame kūne: virškinimo ir lytinėje sistemose, plaučiuose bei daugelyje centrinės nervų sistemos vietų. Taigi be to, kad kviečių vartojimas sukelia priklausomybę dėl patiriamo malonumo jausmo, jis gali lemti antsvorį ar net sumažėjusį libido.
Egzorfinai galės prisijungti prie opioidinių receptorių smegenyse ir sukelti žymų efektą tik jei pakankamas jų kiekis praeis smegenų-kraujo barjerą. Jei žmogus yra bent kiek jautrus gliutenui ir jo žarnynas yra pralaidesnis nei įprasta, vadinasi egzorfinų į organizmą taip pat prasiskverbia daugiau. Beto, gliutenas pats savaime skatina žarnyno pralaidumą reguliuojančio zonulino išsiskyrimą, žarnyno lątelių jungtys nutraukiamos ir į kraują patenka dar daugiau nepageidaujamų baltymų. Imuninė sistema reaguoja į svetimus batymus, prasideda uždegimas. Uždegimas, stresas, alkoholio ar kai kurių vaistų vartojimas padidina smegenų-kraujo barjero laidumą ir egzorfinai sėkmingai užkariauja mūsų smegenis.
Pirmosios svarbios pamokos apie gliueno poveikį smegenims buvo išmoktos studijuojant jo poveikį šizofrenija (vėliau ir autizmu) sergantiems žmonėms. Pastebėta, jog taikant begliutenę dietą sumažėja haliucinacijų, kliedesių, suicidinių minčių. Autistams silpnėja autistinis elgesys. Tačiau be gliutenė dieta – vis dar tikras iššūkis. Atidžiai tenka rinktis tinkamus produktus, etiketė „be gliuteno“ dažnai reiškia ir aukštesnę kainą. Tikimasi, kad ateityje bus rasti ir plačiai taikomi maisto papildai, kurie gebės neutralizuoti suvartotą gliuteną. Tai galėtų būti gliuteną skaidantys fermenatai bei glianidiną surišantys polimerai.
Straipsnio autorė: Milda Miškinienė
