Ar tikrai senatvė yra liga, kurią reikia gydyti?

„Tabletė nuo senėjimo jau sukurta“, – taip skelbia pasaulio antraštės aprašydamos senolitinių ląstelių pritaikymą senėjimo stabdymui. Skamba lyg revoliucija – gyvensime šimtmečiais, nesirgsime, nemirsime ir šiam tikslui pasiekti tereikia išgerti vieną piliulę. Ar tūkstantmečiai bandymų sustabdyti jaunystę eliksyrais, magija, maldomis, geriant šviežią jauną kraują nieko verti, o XX amžiaus technologijos pagaliau priartėjo šio prie tikslo?

Anti-aging“ medicinoje šiuo metu vyksta aršios kovos. Kiekvieno mokslininko teorijos, išradimai yra auksiniai, tuo tarpu priešininkų – niekiniai. Ir tyrinėjama beveik viskas – molekuliniame ir ląstelių lygmenyje vykstantys procesai, transplantacijos, net senai įregistruoti vaistai, kurie taikomi gydyti tokias ligas kaip diabetą. Ir aš užbėgsiu už akių pasakydama, kad deja, vaisto nuo senatvės 2019 metais mes neturime. Neturime vaisto, kuris „gydytų“ senatvę. Tuo labiau, stebuklingo atsakymo, kaip atsukti gyvenimo laikrodį atgal. Be abejo šiandien mokslininkai supranta daug daugiau, nei viduramžių žyniai apie senėjimo procesą. Šiandien žinome daugiau kaip aplinka, ligos, gyvenimo būdas, psichologija, genetika, epigenetika… įtakoja mūsų gyvenimo kokybę ir trukmę.

Panagrinėkime naujausią stebuklingą vaistą nuo senatvės. Tuo tikslu reikia paaiškinti kas yra senolitinės ląstelės. Nuo pirmų ląstelių vystantis žmogaus organizmui vyskta nuolatinis ląstelių dalijimosi procesas. Formuojasi audiniai, organai. Mokslininkai naudodami embrionines ar suagusio žmogaus ląsteles šias jų sąvybes panaudoja tyrimams laboratorijoje. 1960 metais mokslinikui Leonard Hayflick dauginant fibroblastus paaiškėjo, kad ląstelių dalijimosi procesui yra „stop“ mygtukas. Ląstelės palaipsniui vis sunkiau dalijasi ir galiausia sustoja dėl DNR pažeidimų, sutrumpėjus telomeroms. Kitaip tariant – ląstelės pasensta – gyvena, maitinasi, atlieka tam tikras funkcijas, bet nesidalija. Vienintelės ląstelės, kurios nesensta yra vėžinės ląstelės. Dažnai tyrinėjamas jų mechanizmas siekiant jų amžiškumą perprasti ir pritaikyti sveikoms ląstelėms. Taip pat tyrinėjimi kiti gyvūnai, augalai, kuriuose ląstelių senėjimas apskritai nevyksta. Manoma, kad ląstelių senėjimas turi svarbią reikšmę – tai yra žmogaus apsauga nuo DNR pažaidų, kurios tiesiogiai susijusios su vėžio atsiradimo rizika.

Natūralu, kad žmogaus organizme senstant didėja senolitinių ląstelių skaičius. Įmonės vystančios vaistus šioje srityje siekia sukurti preparatą (mažas molekules), kuris sumažintų senolitinių ląstelių skaičių organizme. Unity Biotechnology yra viena iš tokių kompanijų. Jie iš tiesų turi labai stiprią mokslininkų komandą, senolitinių ląstelių mokslinių tyrimų pradininkus, tokius kaip prof. Judith Campisi. Jų atliekami tyrimai ir kuriami produktai mano manymu yra verti dėmesio, tačiau tai toli gražu neatitinka antraščių MIT Technology ir kituose leidiniuose: „Pagaliau turime vaistą, kuris mus išsaugos jaunus„. Kodėl? Paprasčiausiai papasakosiu apie stebuklingus vaistus kodu UBX1010 arba UBX1967, kuriuos aprašo žinutės spaudoje.

Pirmiausia, abu šitie vaistai dar nėra išbandyti su žmonėmis. Taip. Visos nuostabios naujienos paremtos gyvūnų modeliuose atliktais tyrimais. Smagu girdėti, kad preparatai  – UBX1967, UBX1010 – jau keliauja į I fazės klinikinius tyrimus. Turiu vilties, kad jie gaus tikrai gerus rezultatus. UBX1010  funkcija – panaikinti senolitines ląsteles sąnaryje, konkrečiai osteoartritu sergantiems pacientams, tuo tarpu UBX1967 – panaikinti senolitines ląsteles akyje. Tad tai nėra sisteminiai vaistai „gydantys“ nuo senatvės. Šios technologijos pagrindu tikrai atsiras platesnis panaudojimas, gal net susistemintas į vieną piliulę, bet panašu, kad dar reikės palaukti.

Žmonės visame pasaulyje, ypač Rytuose labai domisi galimybėmis atjaunėti arba bent jau pristabdyti senėjimą. Jie renkasi įvairias nepatvirtintas, bet potencialiai veiksmingas technologijas. Tai puiki erdvė neetiškam verslui uždirbti nemažai pinigų. O jūs, ar perkate kremus su placenta, ar kitais ingredientais, kur rašo, kad atjaunėsite? Nepatingėkite, visada pasiskaitykite detaliau. Jei kalba eina apie produktus, kurie yra paviršiniai – pasidomėkite sudėtinėmis produkto dalimis. Jei domitės rimtesnėmis technologijomis, vaistais, papildais, ar specifinėmis procedūromis – štai keletas šaltinių, kur galite paskaityti rimtesnės literatūros ir priimti savo sprendimą: Google Mokslinčius (1 lygmuo); Mokslinės internetinės bibliotekos (2 lygmuo); Klinikinių tyrimų duombazė (3 lygmuo).

Mokslas yra be galo smalsus ir tikrai atras sprendimą, kaip mes galime gyventi sveikiau ir kokybiškiau. Mano nuomone, tai nebūtinai turi būti ilgiau. Įsivaizduojate, kokį chaosą patirs pasaulis, kuris jau dabar yra perpildytas ir senstantis, jei staiga pradėsime gyventi po 130 metų. Daug svarbiau tas pačias senolitines terapijas panaudoti ligų profilaktikai, nei būti apsėstiems manijos tapti nemirtingais. O kaip jūs manote? Ar tikrai senatvė yra liga, kurią reikia gydyti?

 

 

Straipsnio autorė: Agnė Vaitkevičienė

Pasidalinkite šiuo straipsniu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *