Akių ligoms gydyti jau taikoma ląstelių terapija

Ląstelių terapija šiandien plačiai taikoma įvairių kraujo ligų gydymui. Kamieninių ląstelių transplantacija kraujo vėžio, paveldimų kraujo ligų, imuninių ląstelių sutrikimų gydymui yra standartizuota ir taikoma visose pasaulio šalyse. Tačiau mokslininkai ir medikai nuolat tiria kamieninių ląstelių galimybes gydant autoimunines, širdies, nervų sistemos ligas. Kamieninės ląstelės taip pat galėtų padėti žmonės, kurie turi regėjimo sutrikimų, serga įvairiomis akių ligomis.

2012 metais pradėti trys klinikiniai tyrimai analizuojantis amžiaus makulos degeneracijos gydymą kamieninėmis ląstelėmis. Du iš šių tyrimų inicijavo JAV kompanija „Advanced cell thechnology“, kuri šios ligos gydymui naudoja iš embrioninių kamieninių ląstelių išaugintas specifines tinklainės pigmentinio sluoksnio ląsteles regeneruojančias pažeistą akies tinklainės sluoksnį. Šių tyrimo metu siekiama įvertinti tokio gydymo saugumą, efektyvumą, transplanto toleravimą. Trečiasis klinikinis tyrimas yra inicijuotas JAV kompanijos „Stem cells, Inc.“, kurie amžiaus makulos degeneracijos gydymui naudoja žmogaus nervines kamienines ląsteles. Visuose šiuose tyrimuose dalyvauja pacientai iš JAV ir Europos Sąjungos šalių.

„Advenced cell therapy“ kompanija atlieka eilę iki klinikinių tyrimų tiriant glaukomos, tinklainės degeneracijos ir aklumo gydymą kamieninėmis ląstelėmis. Ši kompanija, akies tinklainės atstatyme naudodama iš embrioninių kamieninių ląstelių išaugintas specifines tinklainės pigmentinio sluoksnio ląsteles, nustatė, kad šios ląstelės atstato regėjimą (priklausomai nuo gydymui naudojamų ląstelių skaičiaus), sustabdo ligos progresiją, sumažina fotoreceptorių žūtį. Taip pat yra nustatyta, kad šio gydymo metu nepasireiškia jokie patologiniai akies tinklainės pakitimai, nesiformuoja navikinės ląstelės.

fotoreceptorių sluoksnis

Glaukoma – tai akies liga, kuomet yra pažeidžiamas akies regos nervas, dėl padidėjusio akies spaudimo sutrikus skysčių tekėjimui akyje. Kamieninės ląstelės transplantuotos į pažeisto regos nervo sritį jungiasi su nervo ląstelėmis ir atstato jo aksonus. Tokiu būdu regėjimo funkcija atstatoma iki 50%. Tokius tyrimus atlieka Londono universiteto oftamologai (Universityt College London), ir JAV kompanija „MD Stem cells“. Gydymui naudojamos kaulų čiulpų kamieninės ląstelės arba iš miulerio glijos ląstelių pagamintos tinklainės ganglijinės ląstelės. Visi šie tyrimai atliekami su gyvūnais, tačiau 2016 metais planuojama pradėti klinikinius tyrimus ir tokį gydymą taikyti žmonėms.

Nosies ertme          Untitled

Londono universiteto mokslininkai tyrinėja autologinių kamieninių ląstelių transplantacijos galimybę gydant glaukomą. Autologinei transplantacijai naudojamos pačio paciento nosies neuroepitelinės kamieninės ląstelės (pav. aukščiau kairėje), kurios minimalios chirurginės invazijos metu transplantuojamos prie regos nervo srities (pav. aukščiau dešinėje). Šios ląstelės atstato pažeistus regos nervo pluoštus ir sumažina regos nervo pažeidimus.

Kamieninės ląstelės, dėl savo regeneracinių savybių, tyrinėjamos ir kitų akių ligų gydymui, tokių kaip retinopatija, makulopatija, retinoblastoma, pigmentinis retinitas. Tačiau šių tyrimų pritaikymas gydymui šiuo metu yra tik mokslininkų rankose. Vilties suteikia sparti mokslo pažanga. Puikus tokios pažangos pavyzdys – Japonų RIKEN biologijos centro mokslininkų pasiekimai. Šie mokslininkai audinių inžinerijos pagalba iš embriono išaugina visą funkcionuojantį akies tinklainės audinį.

Untitled

Šaltiniai:

  • Schwartz SD ir kiti „Embryonic stem cell trials for macular degeneration: a preliminary report“ Lancet. 2012 Feb 25;379(9817):713-20
  • Silmara de Lima ir kiti „Full-length axon  regeneration in the adult mouse optic nerve and partial recovery of simple visual behaviors“ PNAS May 21, 2012 201119449
  • Shinghal ir kiti „Human Müller Glia with Stem Cell Characteristics Differentiate into Retinal Ganglion Cell (RGC) Precursors In Vitro and Partially Restore RGC Function In Vivo Following Transplantation“ Stem Cells Trans Med March 2012 vol. 1 no. 3 188-199
  • „Tissue engineering: The brainmaker“ Nature 488, 444–446
  • Klinikinių tyrimų registracijos tinklapis

Straipsnio autorė: Agnė Vaitkevičienė

Pasidalinkite šiuo straipsniu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *