Ar Europa atsisako mokslo?
Kokių rapsų aliejų rinktumėtės – genetiškai modifikuotų ar natūralių? Jei būtų galimybė rinktis, dažnas lietuvis, kuris rūpinasi savo sveikata, nedvejodamas rinksis natūralų rapsų aliejų. Galime tik pasidžiaugti, kad tokio pasirinkimo iš vis nėra – mat natūralūs rapsai yra nuodingi. Maisto pramonėje naudojami tik genetiškai modifikuoti rapsai, tvirtina žymus augalų genetikas ir Vilniaus Universiteto genetikos dėstytojas prof. V. Rančelis. „Padustumėte nuo natūralių rapsų!“ su ironiška šypsena teigia profesorius. O kas kelia žmonių nepasitikėjimą genetiškai modifikuotu maistu? Kiek šios baimės yra pagrįstos moksliškai?
Europos baimės
Pasaulyje Europa išsiskiria griežtomis taisyklėmis ir nuostatomis susijusiomis su genetiškai modifikuota (GM) produkcija. Šioje srityje situacija mažai tepasikeitė nuo 1990 metų, o per pastaruosius 15 metų genetinės modifikacijos skeptikų tik gausėjo. Tai susiję su įvairių kompanijų atliekamais tyrimais, kurie dažnai būna užsakyti ir kompromituojantys. Paskutinis toks tyrimas buvo atliktas 2012 metais Caen Universitete, Prancūzijoje. Jo metu žiurkės dvejus metus buvo maitinamos modifikuotais kukurūzais, joms išsivystė augliai. Šiandien šis tyrimas pripažįstamas falsifikuotu, tačiau jau spėjo įbauginti žmones ir šiuos padarinius sunku atstatyti.
GMO technologijos
GM biotechnologijos nuolatos tobulinamos ir atrandami vis nauji būdai įterpti ar nutildyti norimus genus. O paverkšlenimai, kad dėl modifikuotų kukurūzų žiedadulkių žūsta drugeliai, nebėra pagrįsti, kadangi GM metodais geną įterpus į chloroplasto genomą, genai nebepasireiškia žiedadulkėse arba vaisiuose, o tik augalo lapuose.
Kitas didžiulis žingsnis buvo žengtas sukūrus TALEN sistemą, dar vaizdžiai vadinamą „auksiniais vartais“. Pavadinimas iliustruoja metodą, kurį taikant galima įkirpti DNR grandinę, bet kurioje mokslininko pasirinktoje vietoje. Pagal užsakymą sukonstruota nukleazė atpažįsta ir kerpa DNR grandinę toje specifinėje genomo vietoje – tuomet galima įterpti norimą geną, todėl jo raišką galima numatyti ir netgi kontroliuoti.
Galime teigti, kad GM metodai šiandien yra labai pažengę, o gaunami rezultatai – nuspėjami.
GM produktai parduotuvių lentynose
Nedaugelis žino, kad visi maistiniai rapsai yra genetiškai modifikuoti. Taip yra dėl to, kad natūraliai gamtoje augantys rapsai turi nuodingos eruko riebalų rūgšties, kuri sukelia širdies ligas. GM rapsuose nuodingos riebalų rugšties genas yra nutildytas, tad rapsai yra saugūs vartojimui.
Parduotuvėse rasite pomidorus, kurie yra gerokai tvirtesni ir atsparesni paprasčiausiai todėl, kad juose yra padidintas celiuliozės kiekis. Tai yra pirmoji komercinė maistui naudojamų augalų GM veislė ,,Favr-Savr” (1994 m.).
GM bulvės naudojamos krakmolo gavybai, nes didžiąją jų masės dalį sudaro būtent krakmolas. Jų tinkamumą vartoti nustato mokslininkai, todėl labai keista, kad tokioms inovacijoms dažniausiai sakoma – NE! Taip nuspręndžia žmonės, kurie su mokslu neturi nieko bendro. Tad iš kur tas nepasitikėjimas mokslininkais? Beje, genetinės modifikacijos vyksta ir natūraliai, gamtoje, dažniausiai – augaluose.
Mokslui – ne!
Technologines naujoves dažnai pasitinka opozicija, sakydama, kad ši naujovė – tai visiška beprotybė. Žmones labai lengva įbauginti sakant „jūs palaukit kas bus“, taip didėja įtarumas moksliniams atradimams.
Padėtis JAV visiškai priešinga: GM technologijos ten nuolat tobulinamos, į rinką leidžiami nauji GM produktai, matoma didelė GM technologijų nauda ir jomis naudojamasi jau daugiau nei 15 metų. Tuo tarpu Europa vis dar bando atrasti galimus pavojus. Ta pati problema yra ir kitose mokslo srityse: nepasitikima kamieninėmis ląstelėmis, o švariausią ir pigiausią atominę energiją bandoma pakeisti biokuru, kas iš esmės yra šakų deginimas.
Norime išgydyti ligas, išspręsti bado bei energetikos problemas, tačiau inovatyvių sprendimų atsisakome kuomet visas žmonijos ėjimas pirmyn lyg ir paremtas naujų technologijų kūrimu bei pritaikymu. Norime gyventi geriau, tačiau pokyčių mums nereikia – juk taip nebūna. Elgiamės tarsi gyventume viduramžiuose, kuomet mokslininkus varžiusios vyraujančios dogmos draudė pripažinti akivaizdžias tiesas, o už pažangius atradimus juos viešai pamaudavo ant kuolo ar, geresniu atveju, tiesiog kankino kaip Galilėjų. Analogišką situaciją matau ir šiandienos Europoje – vyrauja visuotinis žmonių nepasitikėjimas mokslu. Nesvarbu ar tai būtų referendumo rezultatai dėl Ignalinos atominės elektrinės ar nusiteikimas prieš tyrimus su kamieninėmis ląstelėmis – mokslininkų nuomonė nereikalinga, visuomenė linkusi pati nuspręsti kas yra geriau.
Šaltiniai: Nature, Science magazine.
Autorius: Kristijonas Žemaitis