Audinių degeneracija, telomeros, jaunystė
Senstanti pasaulio populiacija skatina regeneratyvinių preparatų, kurie atitolintų organų funkcijų sutrikimus ir padėtų palaikyti fizinę būklę, paiešką. Pagrinde, su senėjimu susietą degeneraciją skatina progresyvi genomo pažaida. Sustabdžius tą pažeidinėjimą, galima sustabdyti degeneraciją. Tačiau tai kelia klausimą: ar įmanoma pataisyti tas pažaidas ir sugrąžinti audinius į ankstesnę būklę, o ne tik sustabdyti degeneraciją? Atsukti laiką atgal?
Mariela Jaskelioff su kolegomis iš Harvardo medicinos mokyklos panaudojo peles su telomerazės deficitu kaip modelinę sistemą DNR pažeidimų signalizavimui tirti. Telomeros, pavadinkime jas kepurėlėmis, saugo ląstelių genetinės medžiagos galus nuo degeneracijos. Tačiau tos kepurėlės yra megztos ir su kiekvienu ląstelės pasidalijimu, truputis siūlo nuo kepurėlės yra nuardomas. Ir tai kartojasi, kol visa kepurėlė išardoma ir toliau ardomi plaukai su visa galva. O tai sukelia progresuojančią audinių atrofiją, kamieninių ląstelių išsekimą, organų sistemų nepakankamumą ir apsunkina žaizdų ar kitų mechaninių pažeidimų gijimą vien todėl, kad ląstelės nebegali atsinaujinti – pasidalinti. O telomerazė, kaip močiutė, vis prideda kelias siūles prie tos kepurėlės.
Taigi Jaskelioff su kolegomis pamėgino nustatyti ar įmanoma sustabdyti, o gal net apgręžti įsigalėjusią kelių organų sistemų atrofiją suaugusiose pelėse įjungus telomerazę. Taigi jie genetiškai modifikavo peles, kad jos negamintų telomerazės, tačiau galėtų pradėti tai daryti paveikus peles cheminiu induktoriumi. Tos pelės taip pat buvo išveistos taip, kad turėtų trumpas telomeras. O tai reiškė, kad tokios pelės bus labai greitai senstančios – progeroidinės. Joms suaugus ir pradėjus senti; atsiradus su senėjimu asocijuojamiems simptomams, po oda buvo suleidžiamas cheminis induktorius, kuris signalizavo ląstelėms gaminti telomerazę.
Iškart buvo pastebėtas telomerų pailgėjimas, kas pašalino ląstelinius signalus nebesidalinti. Tokius signalus pašalina ir vėžinės ląstelės, tačiau turėdamos nepažeistą genetinę medžiagą, pelių ląstelės ėmė vėl dalintis ir proliferuoti. Tai pašalino degeneracijos požymius keliose organų sistemose, įskaitant sėklides, blužnį ir žarnyną. Tačiau dar labiau stebinantys rezultatai buvo pastebėti nervų sistemoje, kur atsistatė neuronų prekursorių proliferacija ir padidėjo naujų neuronų (vadinamų Dcx+ ir Olig2+) populiacijos. Apie jų atsinaujinimą ir veikimą leido spręsti pagerėjusi pelių uoslė, kurios susilpnėjimas yra siejamas su uoslės mazgo (lot. Bulbus olfactorius) smegenyse degradacija.
Vis daugėja įrodymų, kad telomerų netekimas yra pagrindinė su amžiumi susijusio organų nykimo ir ligų rizikos didėjimo priežąstis. O aptartas tyrimas parodė, kad tą dalyką galima ne tik sustabdyti, bet ir priversti veikti atvirkščiai. Kas galbūt leistų prailginti kokybišką gyvenimo trukmę – atitolinti senėjimą ir galų gale prailginti gyvenimo trukmę. Taigi su telomerazės aktyvavimu ir telomerų atstatymu susijusios terapinės strategijos išties atrodo viliojančiai, tačiau reikia nepamiršti, kad tai didina vėžio riziką ir yra kitų faktorių įtakojančių senėjimą ir organų degeneraciją, tad tai nėra universalus jaunystės šaltinis. Tačiau žingsniai prie jo, greičiausiai, veda nuo čia.
Straipsnio autorius: Gediminas Drabavičius
