Ar ateityje žmonės taps „dievais“?

lapkričio 13, 2013rugsėjo 19, 2017 Agnė V 0 Komentarai

Šventasis raštas teigia, jog Dievas yra visko kūrėjas. Jis iš nieko sukūrė begalinę visatą, Žemės planetą, joje mus supančią nuostabią gamtą ir galiausiai – žmogų, kuris turi ir privalumų ir trūkumų. Kai kuriuos apdovanojo grožiu, stiprybe, sveikata, o kai kuriems šių savybių pagailėjo. Taigi, neveltui sakoma tobulų žmonių nėra. O ar Jūs įsivaizduojate pasaulį, kuriame, mes perimtume kūrėjo rolę ir turėtume galimybę pasikeisti norima linkme? Tapti tobulomis būtybėmis?! Turiu omenyje, jog galėtume kontroliuoti savo genus, o tuo pačiu ir jų lemiamus požymius. Tik pagalvokite, kiek galėtume išvengti ligų, gal net būti nemirtingais, būti „dievais“! Egzistuoja reali galimybė – tai genų terapija.

Kas tai yra?

1970 metais mokslininkai atrado būdą, leidžiantį izoliuoti norimus genus DNR grandinėje. Tai buvo pirmieji žingsniai genų terapijos mokslo link. Šiuo metu šis gydymo metodas apibrėžiamas kaip „būdas, kai genai lemiantys konkretų defektą yra pakeičiami “teisingais“, norint išgydyti paciento ligą“.

Į šį pasaulį mes atkeliaujame su savitu chromosomų rinkiniu, kuris susideda iš genų, lemiančių išorines, asmenybės savybes, o taip pat ir sveikatos ypatybes. Tačiau, ne visuomet viskas vyksta pagal planą. Kartais genai mutuoja, pakinta arba turi DNR struktūros klaidas, kurių mūsų organizmas nepajėga atitaisyti, o dėl to ir atsiranda tam tikri sutrikimai bei ligos. Kartais tokios ligos yra net paveldimos, pavyzdžiui cukrinis diabetas, siklemija ar (kai kuriais atvejais) vėžys. Taigi genų terapija yra lyg vilties šaltinis visiems sergantiems, kadangi būtų įmanoma „pašalinti“ tokias ligas dar net nepasirodžius pirmiesiems jų simptomams.

Genų terapijos metodai

Šiuo metu yra žinomi du genų terapijos taikymo būdai. Vienas jų yra somatinių ( tai bet kuri mūsų organizmo ląstelė) ląstelių genų terapija. Šiuo atveju, „klaidingi“ genai yra pakeičiami „teisingais“ ir tada mūsų organizmo ląstelės pradeda gaminti „teisingus“ baltymus ir galiausiai nuslopina/ pašalina genus lemiančius tam tikrus sutrikimus. Labai svarbu, jog pakankamas kiekis ląstelių būtų „atakuojamos“ teisingų genų ir pradėtų gaminti gerus baltymus, nes tik tada tai sukels norimus pokyčius. Tačiau šis būdas įtakoja tik paciento sveikatą ir negali įtakoti sekančių kartų. Tai yra todėl genai pakinta tik somatinėse ląstelėse, o reprodukcinėse ne.

Kitas genų terapijos metodas yra taikomas reprodukcinėms ląstelėms. Šiuo atveju „teisingi“ genai yra įterpiami į reprodukcines ląsteles (gametas). Procesas įtakoja tėvus bei jų palikuonis, kurie turės sveikus genus. Taip pat įmanoma įterpti teisingą geną embrionui ankstyvoje stadijoje ir tokiu atveju poveikis bus stebimas tik embrionui.

Iššūkis…

Vienas pagrindinių genų terapijos iššūkių yra – „teisingos“ genetinės informacijos perkėlimas į norimas ląsteles. Taigi šiuo metu egzistuoja keli genetinės medžiagos „pristatymo“ būdai – tai naudojant virusinius vektorius, cheminiai ar fiziniai metodai. Tačiau pats populiariausias yra naudojantis vektoriais. „Teisingi“ genai yra supakuojami į kapsules, ir jos keliauja į „sergančias“ ląsteles. Vektoriai dažniausiai yra virusai, kadangi jie puikiai geba nusitaikyti į ląsteles ir pernešti informaciją. Prisiminkite, kaip greitai plinta gripo virusas. Teigiama, jog virusai yra tiesiog genai apgaubti baltymų apvalkalu. Tačiau tas apvalkalas yra labai unikalus, kadangi jis turi specialius baltymus, galinčius atpažinti reikiamos ląstelės paviršių. Kai virusas atpažįsta ląstelės paviršių, jis įšvirkščia savo genetinę informaciją, o kartais visas prasiskverbia į vidų. Kai kurie virusai geba įterpti savo genetinę informaciją tiesiogiai į ląstelės – šeimininkės chromosomas. Tokie virusai vadinami – retrovirusais.Taigi jie užkrėčia ląsteles ir pakeičia ląstelės genus, lemiančius tam tikrus defektus, naujais, pavaduojančiais genais. Tokios ląstelės pradeda gaminti ląsteles, su viruso atnešta genetine informacija. Po truputėlį tada įsivyrauja „sveikos“ ląstelės.

Tačiau, ne viskas yra auksas, kas auksu žiba. Atrodo, jog šis metodas turėtų būti labai paprastas. Pagalvokite, kas vyksta kai mes „pasigauname“ kokį nors virusą? Taip, karščiuojame, jaučiamės labai blogai, bet tai yra ženklas, jog mūsų imuninė sistema kovoja su virusu. Taikant genų terapijos metodą naudojantis virusinius vektorius taip pat neišvengiama imuninio atsako. Mūsų imuninei sistemai nėra svarbu ar virusas geras , ar blogas, jos tikslas yra jį sunaikinti. Taigi, norint, jog genų terapija būtų veiksminga, reikia labai susilpninti imunitetą.

Be retrovirusų, genetinę informaciją galima pernešti naudojantis liposomomis. Kadangi ląstelių sienelė yra sudaryta iš riebalų taigi šios riebalų pūslelės gali būti naudojami kaip vektoriai taip pat. Liposomos geba laisvai judėti per ląstelės sienelę ir pasiekti ląstelės DNR. Tačiau šis vektorius yra mažiau efektyvus, kadangi nesugeba atpažinti specifinių ląstelių.

Genų terapijos pliusai ir minusai

Teigiamas genų terapijos rezultatas yra akivaizdus. Mes galime „išvalyti“ genetines ligas prieš joms pasireiškiant, o taip pat jų išvengtų ir sekančios kartos. Galima būtų išgydyti ligas, tokias kaip cukrinis diabetas, vėžys, siklemija, Alzheimeris, Parkinsonas, širdies sutrikimus ir dar daug netgi nežinomų ligų. Argi tai ne viliojančiai skamba? Taigi genų terapija yra puiki ateities medicinos priemonė, kadangi tai gali kontroliuoti ir eliminuoti paveldimas ligas.

Kita vertus, visuomet reikia pagalvoti ir apie pasėkmes. Visų pirma šiuo metu vis dar trūksta žinių apie genų terapiją, jos veikimą, kontroliavimą, taip pat ir genetinės informacijos užkrato saugumą. Taigi procedūra yra labai rizikinga. Mokslininkai remiasi daugiau teorinėmis žiniomis nei konkrečiais faktais. Žinoma, atlikus daugiau eksperimetų ir ieškojimų galima būtų atrasti atsakymą į šią problemą.

Atlikti klinikiniai tyrimai parodė, jog genų terapijos poveikis buvo efektyvus, tačiau labai trumpalaikis. Taigi reiktų išsiaiškinti kaip pailginti poveikį.

Taikant dabartines žinias, nėra garantijos, jog vektoriai pernešantys genetinę informaciją į ląsteles visuomet atpažins reikiamą ląstelę. Taigi yra rizika, jog genų terapija gali netgi pažeisti ląsteles ir sukelti daug neigiamų pasėkmių.

Kai kurie kritikai mano, jog dėka genų terapijos žmonių likimas patenka į mūsų rankas, taigi mes galime „pasigaminti“ ateities kartas, kurios bus laikomos „aukštesnio lygio“ kartomis (Genetikai prieštarauja šiai nuomonei, kadangi tai nėra genų terapijos tikslas. Norima gydyti paveldimas ligas, o ne kurti aukštesnės klasės žmones, prilygstančius „dievams“).

Religijos srityje taip pat neišvengiama diskusijų. Kai kurie mano, jog manipuliuoti DNR yra nuodėminga. Tačiau genų terapija tai lyg moderni medicinos priemonė. Juk dabar mes naudojame įvairius medicininius preparatus. Kita vertus, genų terapijos pasirinkimas yra labai individualus klausimas. Jeigu religija yra svarbus faktorius, tai būtų galima rinktis somatinių ląstelių genų terapiją, kadangi tai leistų sekančioms kartoms priimti savo sprendimą.

Taip pat manoma, jog genų terapijos taikymą bus sudėtinga kontroliuoti. Netgi įstatymai negarantuotų, jog genų terapija nepatektų į juodąją rinką. Kodėl? Todėl, kad genų terapija gali būti pradėta taikyti ne tik ligų gydymui, bet ir norimam požymiui gauti ar juo „atsikratyti“. Pavyzdžiui, tai labai aktualu sportininkams, siekiantiems būti nugalėtojais. Atliktos genų terapijos nustatymas būtų daug sudėtingesnis nei dopingo testas. Galiausiai prasidės piknaudžiavimas genų terapija. Pavyzdžiui, gali atsirasti „kūdikių dizainieriai“, kurie parinktų specifinius genus, kad sukurtų tobulus vaikus. O ar Jums tai neprimena Hitlerio tikslo, siekiant sukurti aukštenę žmonių rasę?

Žinoma, reikia paminėti, jog genų terapijos kaina tikrai nebūtų visiems „įkandama“. Be to, manoma, jog tai gali sustiprinti kišimąsi į asmeninį gyvenimą. Turiu omenyje, jog draudimo kompanijos pradėtų reikalauti atlikti pivalomąjį genomo sekvenavimą prieš pasirašant draudimo sutartį. O tai padidintų šeimų, turinčių sutrikimų ar sergančių, diskriminaciją. O galbūt ateityje žmogaus turimas genomas įtakos paaukštinimą pareigose ar kita. Skamba kaip fantastinis filmas, taip?

Mano nuomone, genų terapija yra išsigelbėjimas žmonėms, sergantiems „nepagydomomis“ ligomis. Tačiau priimdami šį metodą mes priimame ir visus jo minusus. Žinoma, kol dar nėra pilnai ištirtas veikimo principas, negalime kategoriškai teigti, jog genų terapija yra neigiamas evoliucijos veiksnys. Tad spręsti „UŽ“ ar „PRIEŠ“ liko mums patiems. Ar visgi norėtumėte „pavirsti“ dievais?

Šaltiniai: