Google mėsainis: laboratorijoje užaugintas mėsainis-bado problemos išeitis?
Žmogaus evoliucija yra neatsiejama nuo mėsos – kai pirmykščiai žmonės išmoko ją apdoroti, pastebėjo, kad ją vartodami įgauna daugiau energijos, nei maitindamiesi vien tik vaisiais ir daržovėmis. Šios energijos dėka žmogus evoliucionavo, tapo fiziškai ir anatomiškai pranašiausiu organizmu Žemėje. Be abejonės, naujų laikų technologijos padarė mėsą daug lengviau prieinamą vartotojui, tačiau tuo pačiu pradėjo ryškėti ir ekologinės, ekonominės bei socialinės problemos.
Kai vienos pasaulio šalys gali pasigirti klestinčia ekonomika, tuo tarpu kitų šalių gyventojai skursta. Išmaitinti viso pasaulio gyventojus – tai sudėtinga problema. Be to, retas žmogus įsivaizduoja kaip šiais laikais yra gaunama mėsa. 70% pagaminamų antibiotikų JAV yra sunaudojami ne žmonėms, o gyvuliams, nes jie didžiuosiuose ūkiuose yra laikomi nehumaniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Statistika rodo, kad šiais laikais, perkant mėsą prekybos centre ir ją dažnai vartojant, žmogus turi 20% didesnę tikimybę susirgti vėžiu ar širdies ligomis dėl mėsoje esančių riebalų sudėties.
Negana to, kyla ir pasaulinio masto problemų. 18% visų dujų, keliančių šiltnamio efektą (pavyzdžiui, metano) ir kurių dėka jaučiamas globalinis atšilimas, gaunamos iš mėsos pramonės. Yra nustatyta, kad gautų 500 gramų mėsos, ūkininkas turi sunaudoti apie 5000 litrų vandens. Be to, dideli ūkiai užima didelį dirbamos žemės plotą, todėl išnaudojus tokį plotą, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių auginimui, būtų įmanoma išmaitinti daug daugiau žmonių ir pakeisti žmonių mitybos įpročius į gerąją pusę. Tačiau kas galėtų padėti išspręsti tokias globalias problemas?
Profesorius fiziologas Mark Post iš Maastrichto universiteto Olandijoje sumanė kamieninių ląstelių technologiją pritaikyti maisto pramonėje ir išaugino pirmąjį… mėsainį in vitro. Tiksliau, jautienos paplotėlį, kuris paprastai dedamas į mėsainius. Šis mėsainis buvo pavadintas „Google“, nes projektą parėmė vienas iš „Google“ korporacijos įkūrėjų Sergey Brin.
Fiziologas specializuojasi širdies ir kraujagyslių ligų srityje, o kamieninių ląstelių technologiją naudoja kraujagyslių šuntų gamybai. Tačiau šios technologijos pritaikymo galimybės privertė mokslininką pažvelgti globaliau ir taip gimė idėja auginti mėsą.
Kamieninių ląstelių technologija- ganėtinai nesudėtingas būdas „pasigaminti“ norimų ląstelių kolonijų ar audinių. Šiam mėsainiui užauginti buvo imamos kelios jaučio kamieninės ląstelės, kurios dalinosi ir diferenciavosi į raumens ląsteles. Palaikant tinkamas sąlygas ląstelių dalijimuisi, iš tokių kelių ląstelių gali užaugti net iki dešimties tonų mėsos!
Tačiau kol kas, apklausos duomenimis, tokios mėsos ryžtųsi paragauti tik nedaugelis žmonių. Apklausos dalyviai nuogąstauja dėl mėsos skonio, kokybės, bei poveikio žmogaus organizmui. Tačiau faktas nenuginčijamas- tokia in vitro užauginta mėsa padėtų spręsti daugybę globalių problemų, o ar šis projektas pasitvirtins ateityje, parodys tik laikas.
Straipsnio autorė: Gabrielė Žukauskaitė
